- atsidavusiai
- atsidãvusiai prv. Atsidãvusiai di̇̀rbti tėvýnės lãbui.
.
.
atiduoti — atiduoti, da, atìdavė 1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atiduok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius ataduotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … Dictionary of the Lithuanian Language